Meilė

Meilė kitam

Flower-Bouquet-5

Meilė, tai pats nuostabiausias dalykas. Kai kuriems meilė yra laiminga, kai kuriems ne. Kaip bebūtų gaila, ne viskas visada yra taip gražu ir tobula. Kartais meilė mus taip įskaudina, kad daugiau gyvenime nepasitikime kitu žmogumi. Kitaip sakant, meilė mus traumuoja. Kol turime ją gyvenime, reikia išnaudoti kiekvieną valandą, minutę ir sekundę. Nes niekada negali būti tikras, kada ji pasibaigs.

Būtent tokios mintys, dabar, sukasi Dariaus galvoje. Viskas buvo tobula. Kiekviena diena jo gyvenime buvo tobula, nes turėjo savo vienintelę, kurį teikdavo jam didžiausią laimę. Be jos jis neįsivaizduoja savo gyvenimo. Darius ir jo draugė Akvilė, draugauja jau dvejus metus. Jų meilė labai stipri.
Nuolatos visi aplinkiniai pavydėdavo jų tokio atsidavimo vienas kitam. Ir štai būtent dabar, ištiko juos tokia problema. Įvyko pats didžiausias nesusipratimas. Praeitą savaitę vyko vakarėlis, kuriame dalyvavo Darius, bet be draugės.  Vakaras buvo nieko ypatingas. Darius linksminosi su savo artimiausiais draugais.

Jau labai seniai yra viena mergina, kuri vis pristoja prie jo ir visais įmanomais būdais bando jį užkabinti. Vakarui įpusėjus Darius padaugino, susisuko galvoje, suprato, kad grįžti namo nebegalės. Tuomet nusprendė eiti ir atsigulti, pamiegoti. Mergina, tyčia norėdama jį išskirti su Akvilė, atsigulė prie jo, prisiglaudė ir nusifotografavo.

Tuomet išsiuntė kiekvienam po nuotrauką, aišku, anonimiškai. Išsiuntė ir Akvilei. Akvilė baisiausiai supyko ir netikėjo juo, nes puikiai žinojo, kaip kita mergina stengiasi juos išskirti. Darius tik ir galvoja, kaip jos atsiprašyti. Nors jis nieko blogo nepadarė. Tačiau tokios jau tos merginos. Darius nusprendė nupirkti šimtą raudonų rožių ir įteikti jas Akvilei. Taip atsiprašydamas jos už tai, kad buvo neatsakingas ir negrįžo pas ją. Ieškojo būdu kaip pigiausiai įsigyti gėlių. Galbūt jam vertėtų pasidomėti internete? Apžiūrėjęs viską, Darius surado labai įdomių pasiūlymų.

Nusprendė gėlės internetu tam puikiai tiks, taip jis sutaupys ir laiko ir pinigų. Ir Darius visiškai nesuklydo, nes gėlės, buvo nuostabios ir jis buvo įsitikinęs, kad Akvilei labai patiks. Rožių puokšte atrodė pribloškiančiai. O gėlės internetu tikrai puikus sprendimas, norint užsakyti gražiausių gėlių. Dabar tereikia sugalvoti gražią atsiprašymo kalbą..
Galbūt ir Jus norite nustebinti savo artimą žmogų? Pasinaudokite  gėlės internetu  ir Jūsų mylimas žmogus tikrai nebus nuviltas. Tik mūsų gėlės yra gražiausios..

Meilė

Matas ir Miglė

matas-ir-migle  Pirmą kartą savo gyvenime Matas ir Miglė jaučiasi tokie laimingi. O svarbiausia, kad myli vienas kitą, o juk visi nuolat šnekėdavo, kad meilė greitai ateina ir dar greičiau išeina. Tik ne pas šiuos jaunuolius.  Meilė, juos abu, aplankė jau nuo pačių jų mažų dienų.

Būdami, vos tik dviejų metukų, jau žaisdavo kartu smėlio dėžėse, linksmindavosi ir juokdavosi iš visko. Ir vaikystėje Mantas su Miglė, nuolat laiką leisdavo kartu, rasdavo išeitį pasilinksminti kartu lauke, buvo geriausi draugai. Būdami paaugliais, pasirodė, pirmieji neaiškus, jausmai vienas kitam, tačiau to, dar nei vienas  nesuprato, kad tai meilė, kad ir kokia ta meilė būtų pas paauglius, tai vis tiek meilė. Meilė, kai nuolat norėjo laiką leisti kartu.

O kai reikėjo, suprato vienas kitą, palaikė, šaipėsi, verkė ir svarbiausia mylėjo vienas kitą, kaip brolis ir sesuo.  Pradėję rimtai bendrauti, visi aplinkiniai sakė, kad tai tik vaikų žaidimai, vaikiška meilė, tačiau Matas ir Miglė buvo kitokios nuomonės. Jie, vardan savo meilės, abu buvo pasiryžę paaukoti viską. Jie buvo įsitikinę, kad meilė, tai pats nuostabiausias jausmas, kokį tik galima patirti. Ir jie niekad, dėl to neklydo. Dabar, jau būdami susituokę ir turėdami maža vaikutį yra patenkinti, kad jų pastangos vardan meilės nebuvo bereikšmės, juk svarbiausia, kad jie yra labai laimingi. Abu yra pasiryžę, iš tėvų namų, persikelti į naujus nusipirktus namus, tik čia jiems iškilo problema.

Kaip reikės pervežti jų visus daiktus? Juk tai ilgas kelias, net du šimtai kilometrų. Tačiau Matas, jau seniai buvo girdėjęs, kad šioje problemoje geriausiai gali padėti, tik siūlomos perkraustymo paslaugos. Internete paieškojęs perkraustymo paslaugų numerį, buvo nustebęs, kad tai atlikti, nereikia aukoti daug laiko ir piniginių lėšų. Jiems, nereikės rūpintis, kaip sunešti daiktus į sunkvežimį ir atgal, dėl to pasirūpins perkraustymo paslaugų darbuotojai.

Matui, labiausiai patiko malonus aptarnavimas, juk šiais laikais mažai kur rasi pigiai ir paprastai pervežti savo daiktus, bet būtent, dėl šių, teikiamų paslaugų, didžiavosi. Jau kitą dieną, atvažiavę perkraustymo paslaugų darbuotojai padarė viską ir sunešė daiktus ir nunešė į naujuosius namus. Matui, visiškai nereikėjo dėl nieko rūpintis. Matas ir Miglė didžiavosi, jog dar įmanoma surasti gerai aptarnaujančių žmonių personalą.

Be kategorijos

MIESTO PAŽIBA ŽAKAS

Labai seniai viename Prancūzijos mieste gyveno žmogus vardu Žakas. Aplinkiniai stebėjosi keistu jo įpročiu – kiekvieną dieną rengtis vis naujais drabužiais. Jeigu žmonės pamatydavo jį su kokia nors stulbinančia apranga, jie žinojo, kad mato šiuos drabužius pirmą ir paskutinį kartą.

Gyventojai negalėdavo suprasti, kur Žakas deda savo naujus panaudotus rūbus. Jie pradėjo fantazuoti ir kurti pasakojimus, jog vaikino namuose stovi piramidė drabužių, kuriais užtektų aprengti visą Prancūziją. Vyrai Žakui  pavydėjo. Narcizas, boba – šie nemalonūs žodžiai buvo skirti jam. Tačiau jaunuolis nekreipė į tai dėmesio ir su malonumu gyveno savo gyvenimą. Žaką galima būdavo pamatyti įvairiose puotose, vakarėliuose. Jis buvo laukiamiausias svečias, kuris dėl savo neįprasto įvaizdžio tapdavo vakaro puošmena.

Žakas keisdavo ne tik aprangą, bet ir perukus. Pirmadienį jis būdavo juodaplaukis, antradienį – blondinas, o sekmadienį- brunetas. Dėl savo stiliaus jis susilaukdavo labai daug moterų dėmesio. Žakas neturėjo žmonos, tačiau kiekvieną dieną jį galima buvo pamatyti vis su nauja mergina. Tai dar labiau siutino miesto vyrus. Kiekvieną dieną visais įmanomais būdais jie bandydavo pakenkti vaikinui: užgauliodavo, skleidė gandus apie tai, jog Žakas neturi plaukų, o perukas reikalingas tam, kad paslėpti pliką galvą. Taip pat daugelis pavydėjo jaunuoliui prašmatnių namų. Rūmai stovėjo prie gražiausio Prancūzijos kalno papėdės.

Juos supo miškai, aplinkui tyvuliavo ežeras. Apartamentuose dirbo 200 tarnų. Po miestą Žakas važinėdavo prabangia karieta. Per visą tą laiką, kuomet vaikinas atsikraustė į Prancūziją, nei vienas žmogus neišsiaiškino kuo jis dirba ir iš kur pas jį tokie turtai. Tačiau po daugelio metų, viena mergina vardu Žana atskleidė visas kortas. Ji sužinojo, jog Žako tėvas kilęs iš Italijos, kur turėjo vieną turtingiausių drabužių parduotuvių tinklą  vardiniai drabužiai „Gotje“.

Jis labai mylėjo savo sūnų, todėl jį rėmė, kiek tik galėjo. Pačio tėvo niekas mieste nei karto nematė. Buvo atskleista ir tai, kad visus panaudotus drabužius Žako šeima skirdavo neturtingoms šeimoms ir elgetoms, kuriems truko lėšų nusipirkti rūbų patiems. Kiekvienais metais, jaunuolis dalį savo tėčio pajamų įteikdavo vienai kokiai nors ligoninei, kurioje gydėsi labai daug sunkiai sergančių pacientų. Dėl šių gerų darbų, daugelis žmonių pakeitė nuomonę apie Žaką. Jie pradėjo gerbti jį už jo nuopelnus. Dabar mieste beveik neįmanoma išgirsti replikų skirtų Žakui. Už savo dosnią širdį vaikinas gavo padėką iš miesto valdžios.

Meilė

Keksas (2)

keksas-2Visgi tokios meilės jam kaip prieš dešimt metų mes nerodėm, tai labiau buvo būtinybė jį pašerti, sutvarkyti jo tualetą. O jis tiesiog galėdavo miegoti ir mums nesitrukdyti.

Laikas bėgo, vaikai augo, nesinorėjo, kad jie įlystų į Kekso pridergtas vietas, vyras nervinosi, kol vieną dieną sugalvojo, ateis pavasaris išvešime jį gyventi į sodybą. Balandis, gegužė, birželis. Pagaliau atėjo ta diena, buvo penktadienis, greitai susidėliojome visus reikalingus į kaimą daiktus supakavome vaikus ir į kelione. Ir žinoma ta diena buvo lemtinga, nes Keksą įdėjome į boksą ir pastatėme į bagažinę. Dar prisiminiau, kai bandėme su juo keliauti. Kaip sunku būdavo, jis bliaudavo ant visos mašimos ožkos balsu, lįsdavo vyrui po stabdžiais, o grįžęs namo vėl adaptuodavosi tarsi atkeliavęs į naują vietą.

Tad šį kartą atsivežėme jį į kaimą. Jis apdergė visą boksą, sušlapino savo pilkus plaukus, tad nusprendžiau jį išleisti apsivalyti, ir tik po to galvojau nunešti į močiutės namus. Atidariau boksą, jis išbėgo ir iš karto pasislėpė po automobiliu. Leidau jam adaptuotis. Atnešiau maisto, įpyliau vandens ir palikau ramybėje. Kitą dieną jis vis dar ten tupėjo, lyg buvo šiek tiek pavalgęs, bet pagauti jo nepavyko. Taip ir palikom lauke, galvojom pastatų daug, jeigu ką pats pasislėps, maisto taip pat palikom, ir savaitgaliui į pabaigą išvažiavom iš sodybos.

Dar pamatėme jį nuo mašinos burzgėjimo šuoliuojantį dideliais šuoliais. Kitą savaitgalį vėl į sodybą, labai tikėjomis jį suratsi, pažiūrėti kaip laikosi, deja jo nebuvo. Naktį išgirdusi krebždėjimą suklusdavau, kviesdavau jį, bet deja, tai čerškėjo eilinį kartą tik oro Citata

Be kategorijos

Kemperių karalius

kemperiu-nuomaRieda rieda mašiniukas, vardą duosim kemperiukas
Per atostogas smagiai, neš per žemę mus gražiai
Baltas šonas, juodas ūsas, bent gerai, kad ne pacukas,
Mašiniukas jis talpus, sudėlius tau namiškius.
Kas ant lovos, kas prie vairo, būtinybė lėkti blaiviai.
Autosdradoje dažnai, mašiniukams negerai

Tad važiuot reikia atsargiai, kad kvėpuot nereiktų vargiai.
Kemperių nuoma šiandiena pasakys tau laba diena.
Kur buvai brangusis vakar, ar esi visai nukvakęs,
Saulei spaudžiant į pajūrį, žmonės šiandien kempius žiūri
Iš mandrumo turtingumo, nori pilno tobulumo.
Baltarusijos pilietis, savo šeimą susikvietęs,

Mins į Gruziją rytoj, nėr  ką veikti Lietuvoj,
Jis gariūnus apvažiavęs, aplankys dar ir Poznanę
Selfie facebooke įkėlęs, giros taurę jau pakėlęs,
Vokietijon jis rimtai mina greitai, tai lėtai.
O lietuviai jau senai, apsirupino gerai
Jau pavasariui atėjus kempiu nuoma jie užėmė

Jie žuvyčių varys gaudyt, bet gerai ne meškų šaudyt
Ten Norvegijoj gerai, puikus žvejui ten krantai
Bagažinėje lašišos, o salone jau rūkytos
Skumbrės verčiasi per šoną, Petras maunas kapišoną.
Jei Italijon važiuotum, priminimas, kad žinotum
Už kelius mokėti reikia, o ir paslaugas jie teikia!

Nes mažiausiais pinigais, ten važiuoti negerai
Ten gi rūbų tiek madingų, vardinių tikrai nestinga
Apsiprekint nepamiršk, pinigėlių išsiimk.
Štai Milanas, ten bokalas, Ten mėsytė ten žuvytė
Kvapas šašlo nuostabus, žadina jisai visus
Nuotraukytę vėl papiešim ir į facebooką įdėsim

O Batumyje grožybės, ten gamta ir amžinybės
Svetingumas ten be svieto, nuo vynelio kojas mėto
O jau prieskonių gausybė, tai tikrai ne kasdienybė.
Tamada prie stalo sėdi, sako „vse maji sasedi“
Ja litwu uvazaju, a litovcav abazaju
Bet nuo stalo nepakilsi, kojas iki kempio vilksi

Jei žmona sėdės pašonėj, tai padės paršliaužt padoriai.
Kitą rytą atsibudęs, jausies taip tarsi apskrudęs
Galva plyšta, pilvą sopą, Tamada tau sako OPA!
“Prichodi sosed ko mne, pakažu tebia žene.
I lekarstva vypjem my, štoby nebyla bedy.
Iš Džoržlandijos ištrūkęs, tu min tiesiog prie upės.

Vis žvalgais pro veidrodėlį, ar Batumis jau šešėlį.
Vėl sugrįžtam atgalios, nes jau nori tu namos.
Čekijos praskriet negalim, žmona Prahon užsimanė.
Ten grožybės nematytos, ir alaus tenai upytės,
Skonių jūra begalybė, žmona sako tu bjaurybė,
Pažiūrėk koks miestas šitas, neveikia čionai bažnyčios

Tu eini kaip į muziejų,  dar ir duodi pinigėlių.
O senamiestis garsus, toks ryškus ir toks gražus
Bet jau grįžti Lietuvon, mus pats laikas atgalion.
Mašiniukas rieda rieda, kol sugrįžta jis į vietą.

Meilė

KEKSAS (1)

keksasNaktį atsibundu nuo krebždesio, net keista pasidaro. Jo juk nėra. Tai pasirodo šilumos siurblys baigė savo darbo režimą. Širdyn tarsi peilis susminga ir savęs vis klausiu, kodėl mes jį išvežėm. Kur jis dabar? Gyvas? Miręs? Istorija labai panaši į Biliūno „Kliudžiau“ ir matyt per visą gyvenimą visi po tokią vieną turime ir išgyvenome.

Mums jį padovanojo teta prieš gerų dešimt metų, kai tik su būsimu vyru pirmą kartą išsinuomavome bendrą butą. Buvo balandis, parsivežėme namo jį visai mažuti. Jo akytės spindėjo, rainas pūkuotas kūnelis drebėjo nuo naujos vietos. Adaptuotis jam reikėjo apie tris dienas, kol jis tapo mūsų namų liūtu. Žinoma pagal dydi tai tik liūtukas. Pradžiai jam vardą davėme kitą. Jis buvo labai žaismingas, bet kartu ir kovojantis, boksuodavosi su minkštais žaislais, kartais net juos ištaršydavo. Vieną diena įkišo galvą už sekcijos, o sekcija didžiulė per visą sieną, vyras vos atitraukė ją.

Laikas bėgo, mes keitėm butus, o jis vis sunkiai į juos adaptavosi. Pamenu gyvenom pas vyro brolį, tai mūsų katinas vis jam ar privemdavo, ar šiaip pridergdavo, nes matomai, kai mes savaitgalį išvykdavome, vyro brolis ir jo draugai pasityčiodavo iš jo. Katinas tai ilgai prisiminė, nes net kai  mes jau įsigijom savo butą, jis mūsų giminaičiui vis keršydavo. Po kiek laiko mes jį praminėm Keksu, jis dažniausiai  miegodavo mūsų lovoje. Vis mintyse pamanydavau, mūsų namai apsaugoti, nuo piktų žmonių ir raganysčių, nes tikėjau, kad katinas turi gera aurą ir atbaido visas negandas. Vienu žodžiu talismanas. Taip begyvenant ir žaidžiant su katinu, aš pastojau.

Nėštumas buvo labai sunkus. Bet po truputį jautėm, kad pūkuotam namų gyventojui skiriam vis mažiau dėmesio. Mažiau su juo bendraujam, glostom. O jo kraiko tvarkymas vyrui tapo visiška našta, nes nėščiosioms prie jo net artintis negalima. Gimus dukrytei, visas dėmesys žinoma buvo jai. Katinas antraeiliuose pareigose. Bijojom, kad jis jos neįkastų, nepadraskytų. Saugojom. Jis karts nuo karto įsliūkindavo į jos lovytę pagulėt. Bet mes jį vis varydavom. Po truputi jis pradėjo ir mums keršyti, tai baldus padraskydavo, tai kilimą, o po to kai gimė dar viena dukrytė ištisai vemdavo ir visur. Veždavome jį į kirpyklą, kirpdavom, kad kuo mažiau plaukų tektų jam ir mums.

Be kategorijos

Oro kondicionavimas

oro kondicionavimasLiutauras yra 25 metų jaunas išvaizdus vyras, tačiau jis net nenumanė, jog dabar, sėdėdamas vienas nuošaliame kambaryje, pasirėmęs galvą, mąstys, kaip geriau pagerinti savo mylimos šeimos gerovę. Liutaurui trūksta piniginių lėšų, kad jis galėtų įsigyti, įrenginį kurio dėka oro kondicionavimas jų patalpose būtų efektyvus ir nekenktų jo ir jo šeimos sveikatai. O juk, atrodo, taip  neseniai, jis buvo vos dvidešimties metų, kuomet susipažino su savo gyvenimo meile Gintare, jis net negalėjo pagalvoti, jog susidurs su tokiais sunkiais gyvenimo duotais išbandymais. Vos pamatęs ją, Liutauras suprato ,,Tai ji‘‘. Tad kodėl nepabandžius, tiesiog į nieką nekreipti dėmesio ir stačia galva pulti į santuoką?-tuomet galvojo jis. Tačiau  galiausiai pasirodo, niekad nėra viskas taip lengva kaip atrodo.. Dabar sėdėdamas vienas.. Galvoja.. Tačiau minčių jokių nėra.. Liutauras nebegali būti viename kambaryje su savo šeima, nes tiesiog negali pažiūrėti jiems į akis ir pripažinti tiesą, jog jų gyvenimas vis sunkėja ir sunkėja ir neaišku kas bus toliau. Galiausiai, Liutauras kitą dieną būdamas vienas namie, kol žmona nuvežė vaikus į mokyklą, nusprendė, kad tiesiog pabandys laimę ir nusipirks internetu Teleloto bilietą. Surinko ir iš paskutinių jų šeimos pinigų nusipirko jį. Jis yra įsitikinęs, jog žmona sužinojusi, kad šis išleido paskutinius jų pinigus beverčiam bilietui, tiesiogine ta žodžio prasme išprotės.

Kitą dieną, nelauktai į duris paskambino skambutis, atidaręs duris, pamatė moterį, su akinančia šypseną ir baltais  baltutėliais dantimis. Susimąstė kas ji galėtų būti…  Po minutės Liutauras nebegalėjo tverti savo kailyje ir tiesiog sušuko iš visos savo esybės, iš didžiulio ką tik patirto džiaugsmo. Jis tiesiog negali tuo patikėti. Tiesiog negali patikėti tuo, kad ką tik, taip lengvai ir paprastai, laimėjo šimta tūkstančių eurų. Ir tuomet tiesiog viskas pasikeitė..  Liutaurui nebereikėjo jaudintis, dėl pinigų trūkumo.

Jau kitą savaitę nusprendė įsigyti oro kondicionavimo paslaugas, tačiau galvojo, kaip pigiau ir paprasčiau tai padaryti. Tad ilgai nelaukdamas tiesiog prisėdo prie kompiuterio ir paieškų laukelyje surinko ,,Oro kondicionavimas‘‘ žaibišku greičiu jam išmetė daug pasiūlymų, pasirinko patį pirmą. Liutauras buvo labai nustebęs pamatęs kainas, jos nėra tokios aukštos kaip tikėjosi. Vėliau, radęs numerį, Liutauras nelaukdamas tiesiog paskambino ir išsiaiškino, dėl visų reikiamų oro kondicionavimo subtilybių namams. Buvo maloniai nustebintas už tokio  malonaus specialisto teikiamus patarimus ir pastabas.

Dar po savaitės Liutauras ir Gintarė su vaikais, galėjo mėgautis namie gaiviu oru ir nereikėjo dagiau rūpintis, dėl oro kondicionavimo. Galiausiai, Liutauras suprato, kad jų gyvenimas pasikeitė. Kartais reikia tiesiog pabandyti.

Meilė

Kai iki vestuvių liko tik savaitė

vestuvesDarbai dega, atsiskaitymai spaudžia… Kaip nebuvo laiko prieš kelis mėnesius, taip ir nėra… O brolio vestuvės jau buvo ant nosies. Pradžioj labai džiaugiausi ir buvo malonu, kad brolis pasitikėjo ir paprašė mudu su vyru būti piršliais. Tačiau iki vestuvių likus savaitei, aš dar nespėjau atlikti daugybės darbų, nupirkti reikalingų dalykėlių vestuvių puotai! Pergyvenau, jog dėl darbų gausos reikės atsisakyti šios garbės, tačiau ir brolio nuvilti nenorėjau. Kai, atrodo, buvau bepanikuojanti, jog nespėsiu suruošti visų detalių, kolegė, su kuria dažnai pietauju, pasiūlė neskubėti pulti į neviltį. Ji man papasakojo, jog netoli mūsų darbo yra jauki rankdarbių parduotuvėlė, kurioje galima rasti vestuvių šventei reikalingų dekoracijų ir kitokių daiktelių. Rankdarbiai ir išskirtiniai autoriniai darbai mane visada viliojo. Tad išklausiusi jos, nusprendžiau apsilankyti ten. Atėjome kartu su vyru ir supratome, kad dar ne viskas taip blogai ir rasime čia ko mums reikia. Pirmiausia, tai galvos skausmas buvo taurės jauniesiems – nesinorėjo paprastų išgraviruotų taurių (juk daug kas tokias daro), taigi smagiosios „fėjos“ pasiūlė dekoruotas taures, šias taures galėjo dekoruoti ir pagal spalvas ar mūsų norimą paveikslėlį. Internete buvau radusi, jog piršliai turėtų pasirūpinti palinkėjimų knygele jauniesiems. Parduotuvėje buvo tokių knygelių, tačiau man labiausiai patiko palinkėjimų medis su apkabinėtomis širdelėmis, ant kurių svečiai gali surašyti savo linkėjimus jauniesiems. Kadangi būsimoji brolio žmona norėjo išsaugoti rūtų vainikėlį ir keliaraištį, „Fėjos skrynioje“ radau dekoratyvinių dėžučių, tiek paprastų, tiek apipaišytų – vieną jų įsigijau. Norėjosi, jog kiekvienas šventės dalyvis išsineštų ne tik gerą nuotaiką ir šiltus prisiminimus apie šventę, bet ir po kokį jaukų dalykėlį, primenantį mano jaunėlio broliuko vestuves. „Fėjos skrynioje“ radome graviruotų akmenukų ir riešutėlių su įvairiausiais linkėjimais, tokia smulkmena labai sušildo. Toje parduotuvėje man patiko tai, kad čia galima rasti įvairios vestuvinės, krikštynų ir kitų švenčių rankų darbo atributikos. O be to, jeigu būčiau turėjusi daugiau laiko, būčiau galėjusi užsisakyti, jog pagamintų kai kuriuos dalykus pagal mano norus ir poreikius.

Interjeras

Daug meilės virtuvėje

Daug meilės virtuvėjeVirtuvė kiekvienų namų svarbiausia dalis, čia užeiname kasdien ryte, per piet, vakare, ir t.t. kai kurie kas 30 minučių eina ko nors užkąsti. Kokia virtuvė turėtu būti, kad joje mums būtu jauku, kad meilė virtuveje lietus per kraštus? Ko gero šilta ir unikalaus dizaino, o kad būtu daug meilės virtuvėje reikėtu romantiško dizaino. Pirmiausia reikėtu pagalvoti apie spinteles, tai jas reikėtu daryti gražios romantiškos spalvos pavizdžiui ružavos. Bet tarp spintelių dažniausiai įdedamos baltos ar žydros plitelės,  plytelės labai yra jau atgyvenusios, todėl geriau padaryti stiklą. Gražus stiklas virtuvėje tiesiog iškarto atgaivins jūsų virtuvę. Paprasčiausias stiklas gali atgaivinti bet kokio dizaino virtuvę.  Pasidarę gražias ružavas spinteles ir vietoje plytelių uždėja stiklą, jūsų virtuvėje bus labai romantiška ir jaukų, o meilės virtuvėje bus tiek  daug, kad jos bus visada pakankamai.